Ko tu tikies, tikėtis kvaila
Viltis juk Motina kvailių.
Ir aš kvailė, savų man gaila,
Tų paslėptų savy vaikų.
ar šiandien rytas brėkš per staigiai?
Ūmi Tamsos-Šviesos kaita...
Akis mums skauda,
Vėlei rauda
Ta prakeikta saldžiarūgštė našta.
Atgija speiguotą naktį klausa,
Kai galvot jau nieko negali;
Tavo lengvi bet sunkūs Akmenys,
Pakelėj rinkti, ten pat mesti
Prabils kalba tik tavo mokėta
Ir tik tu girdėsi, tavo bus mylėta;
Ir rytas brėkš pačiu laiku,
Apverkęs pagalves nakties speigu...


I walk the Sky









