Kad tik niekada nesiliautų

Neišgydysiu savo sielos,
bet išgydysiu tavąją.
Atimdama is tavęs viską,
kas tau brangu,
idant Dievas pamylėtų mus abu.
Neverk dėl šito gyvenimo,
bus dar smagu.
Šitą visą vadinu nesmagu, nesmagu,
labai nesmagu.
Aš nepasveiksiu.
Visada mes kalbamės,
visada laukiam,
galva sukasi, visada apsivemiam.
Aš apsvaigus, man skauda akis.
Aš nesiteisinu, man tiesiog smagu.
Vaidinti juoką, vaidinti kritimą,
vaidinti, kad jaučiu, nieko nejaučiu.
kas moka sukurt šventvagystę?
Kas to paklausė?
Kas atsakys?
Ką atsakys?
O norai norai...
Kad tik niekada nesiliautų.
Taip tyliai, taip žiauriai, taip švelniai.