Aš turiu savo tylą.
Kaip dieviškai gera!
Pilną lietaus stiklinio dūzgesio
Ir traukinių ramaus dundėjimo.
Ji kiekvienam rasos laše
Debesyje, žaliam lape
Ji šviečia netgi tavyje
Kai aš tave randu vėl čia.
Aš turiu savo tamsą
Gyvenančia šalia
Ryškioj šviesoj
Ir mano nuosavoj tyloj.
Joje tik vienas žiburys
Toks nepasiekiamas, toli
Ir dar spindėjimas lašų
Kada aplink tyliai tamsu.