amžinoji žiema
panašėja į vėją
nukarpau šitą tylą
nuo tavo delnų
amžinas jausmas: graudus
laukimas nuloja namus
o mes sapnuojam išgąsdintą juoką
nurašom į debesis
dar nesurinktus trupinius
kada sustojo dangus?
kada pastojo naktis
mergelės tik renka žiburius
dar kažkada
kai lipom tais laiptais
aukštyn
išsipildėm
ir vėl visi laukiam poryt