Kepėjėlė

Šliūkšt - pliūpteli vanduo. Tyku?
Barkšt- krenta šaukštas iš sriubos,
pastrykt - trimetė mergaičiukė
mikliai ant stalo užsiropš.

Šlapiom rankutėm čiumpa miltų,
aguonom kvepiančios tešlos,
žvaigdžių prie mėnesėlio pilko
ant juodo stiklo priklijuos.

Pašers dar šaukšteliu šunėką,
dygliuotą kaktusą - tuojau,
visiems užteks, nė vieno nepalieka
be maisto, be vandens, švaraus.

Ir bėga, ieško, verčias, spiegia,
kol nutyla, ir jos nematyti.
Apkabinus obuolį miega
kepėjėlė miltuotom kasytėm.