malda

Papučia baltas vėjas.
Nukrinta jūron nežinios aidai.
Atplaukia ašarų srautai,
Lyg vėjo pučiami klyksmai.

                  Už balto aukso drobės,
                  Nusėtos balto aukso ašaros
                  Pasako savo nuodėmių spalvas,
                  Kurios išpaišo drobę
                  Lyg dangaus kančias.

Miniatiūra lieka drobė
Su ilgesiu klaidžiam sapne,
Fone mažo angelo šūksniai
Duria lyg kančios malda,
Malda, kuri be tavo vardo tariama. 

                Ir lieka vėjuos nežinios spalva,
                Kuri ištirpsta akvarelės ištapytame rūke.
                Tik girdis tolimoj tolumoje malda,
                Kurią tari sakydamas
                Myliu tave.....