Darbas pjauna, bet gerklė mano stora. Vaikų kaklai ilgi – gal todėl jiems maisto vis negana?
Kruopa, po kruopelės –
Aš jau kalną surinkau.
Tau, Mahatma, tau
Aš už tėvynę dėkui sakau.
Saulė pūsles degina
Tiems kas negimė čionai,
O mes Jojo palaiminti,
Juokiamės tiktai.
Bet juokas – tik viduj –
Veide mano raumenys sustingę:
Gal tai karštis, o gal kruopelė,
Kuri tautą pamaitina?