Jis

Meilės mieste sutikau aš jį
Vakare. vienoje kavinėje
Jis sėdėjo prie baro ir gėrė viskį
Šypsojosi meilei, nežinia kam
Todėl manęs ir nepastebėjo...
            * * *
Prie jūros pakrantės, žuvėdroms klykiant
Iš bangų pasirodė jo silueatas
Jis mėgo natūrą, tokia jo kultūra
Gražus ir įdegęs, turbūt tuo didžiavos
            * * *
Bet gaila jo akys nedaug tepaskė
Mokėjo kalbėti ne žodžiais, o kūnu
Kaip sakė kiti jį vadino lakūnu
Jis visada pasiekia dangų
            * * *
Mokėjo vilioti ir tuo jis žavėjo
Elegantiškai meiliai visad atrodė
Gražiausioms panelėms dovanodavo rožes..