...

Prie seno tylenio, aklo pažystamo
Vis dar sugrižtame,
Lūpos nebylios, bet jei tik galėtų..
Žodį ištartų, jei nepamiršo
Dangaus neviltį, paukščiai juodi
Naktį skraido
Širdžių plakimo čia nieks negirdi
Nebylios lūpos, sušalę pirštai..
Užmūryta sienoj, niekad nesurasta
Rūko migloj, vasaros rugienojui
Prie tavo kojų, maldą kalbėjau
Į tavo širdį kelio ieškojau.. bet neradau
Sausoj drėvej, prie kelio kairėn
Koplytstulpį..
Aklas žmogus sedi..
Šaknys įleistos.. kiek dar gyvens nežino..
Bet nuo užvakar sakė nieks jo nematė
Gal išėjo..
Girdėjau kaip traška, bet ateinančią vasarą bus geriau..