Palikę užmirštus namus,
Kur gęsta neužpūstos žvakės,
Ar gyvas dar blankus lietus,
Ant šalto cemento palangės?
Ar išbarstytų pelenų,
Į tuščią sielą neprikrito?
Kol priešangy godus buvai,
Pasiėmei ir šitą niūrų rytą.
Vanduo supūvęs kibirais,
Koks pilkas tavo miego rūbas,
Gyvatvorės aštriais spygliais,
Pražydo ten erškečių krūmas.
Te baimė budi šalimais,
Kol dengia mūsų sielą rūdys,
Ar tolimi kiemų vartai?
Kai vėjo krypčiai nėr kur pūsti.


Lover




