Saulė
markstos danguje
jos įsupta gaiva alsuoju,
antai – mėlynėje įkritę toliai,
viršūnėmis beržai į vėją
remtis siekias
dangus
žibuoklėm barstosi prie kelio...
Šypsotis
vėl prisikviečia diena –
tuoj šildys ir dalinsis po kąsnelį,
įsisiūbuoja spindinčios sūpuoklės.


Tauriija








