Namas

Atėjo diena gal laukta,
prie lango prigludo akis,
sudužo už jo gamta,
pabiro, kur pieva, kur medis, žolė.

Keliaukime laiptais žemyn,
protingais aukštais tik pėduokime,
mat žemės paliest neišeis,
nes lakas uždžiūti nespėjo.

O stogas, voratinklis kiauras,
visų metų skausmas išbyra,
todėl, lubos pelija,
aplipusios baltu sniegu.

Vien oru tikrai negyvensi,
dar reikia raudonos dienos,
suskambo ragelis pašonėj,
ateis kareivėlis giedot.