paradoksas

pabėgau iš sapno
kur mergiškai maivosi veidrodžiai
ir lunatikai degančiomis akimis
laukia pernykščio stebuklo

pabėgau iš gyvenimo (ir vėl?)
kur miegantys vampyrai seka
nesibaigiančias pasakas apie
trupantį laiko voratinklį

pabėgau iš savo kalėjimo
iš savęs
praplėsdamas pažinimo ribas
beveik iki begalybės

- Bet kas iš to? - per petį
dievas paploja. - Juk vis tiek
manimi netiki.