Tu moji, o mano lūpų kampučiai nusileido,
Tu šypsais, o aš užsimetu plaukus ant akių.
Tris kartus užsimerkiu, atsimerkiu, atsidūstu ir nueinu,
Tave pamišusį, nustebusį tirštoj migloj
Lyg panikuojančią šmėklą palieku vieną,
Aš jau kitoj pusėj.
Įkvepiu, šiluma nusipurtau ir
Šešeliai mane apkabina, lyg choras gaudžia
Šviesos kontrastais žybsi, svaigina.
Iš lėto kyla vėjas, pabučiuoja, alyvų žiedais apibarsto
Ir man visur tik
Serafimas, serafimas, serafimas...