Niūrios mintys pranyks

O manoji viltis!..
Kaip gilus žiemos sniegas...
Neramioji naktis, -
nepaguos manęs niekas!..
Sielą grauš kirmelė,
Širdį ris neramumas.
Kam gi ta kryžkelė,
Pailgėjęs atstumas?
Tarp tavęs ir manęs
Nesudegintas tiltas.
Kur tas kelias nuves,
Ar galėsi būt tikras?
Blausiai šviečia žvaigždė,
Krinta snaigės taip tyliai...
Tu man ranką ištiesk,
Pasakyki, kad myli...
Ir vėl mudu abu
Susilauksim paguodos,
Niūrios mintys pranyks
Ir dings debesys juodi.
Naktį saulė žėries
Ir nebus užtemimų.
Širdys dvi susilies
Ir pradings užkeikimai.
Širdys dvi susilies
Ir nuostabųjį šokį
Iki galo nakties
Mes galėsime šokti!..