Atsisveikinimo laiškas

Pameni- basas po ražienas vaikščiojau-
Savo apavo man neskolinai...

Pameni- karvašūdy kojas šildžiausi-
Klaikai, koks esu neestetiškas...
Patikėk,
Aš norėjau estetišku būti,
Tik tas šaltis jau buvo beveik visagalis.
Beveik...

O dabar...
Šitaip dosniai skalbi savo ašarom viską
Kas būti galėjo,
Tik galiojimo laikas tų ašarų
Visgi prieš dieną pasibaigė...
Jos bejėgės ką nors atgaivint ar sušildyt,
Bet man ir nereikia-
Man jau nebešalta.

Jau šalta tik tau...
Aš juk nieko nebejaučiu...
Ir sušildyt tavęs negalėsiu...

Atleisk,
Aš toks silpnas buvau...

Aš toks kaltas.
Bet man nebešalta-
                      tik tau.