Kurios gi vasaros
Aušros auksinis brėkšmas
Pradegins mano
Rožinius sapnus?
Ir lėksiu aš,
Per žydrą dangų lėksiu,
Išskleidęs mėlynus
Svajų sparnus!..
Ištirpsiu danguje
Sniegu ar lietum,
Šviesa bedugnės
Tegu mane apkabins,
Kad degt ugnim kaitria
Ilgai galėčiau
Ir tos ugnies
Jau joks lietus neužgesins!
Kelintą vasarą
Užmetęs meilės tinklą,
Švelnius žodžius
Sutalpinau širdy.
Tarp artimų
Jinai tikrai pailsi,
Tik reikia ją
Svaigiom svajonėm girdyt!..