Kuris ruduo...

Kuris ruduo
Neapverkė manęs,
O liūdesys gilus
Širdį kedena?
Gal meilės žodžiai
Eilėse paseno
Ir nebeturi
Galios ir prasmės?

Mes galime
Ramūnę nulinčiuot,
Gležnus lapus
Paleist per vėjus.
Aistringai į lūpas
Galim bučiuot
Į tikrą meilę
Patikėjus. -

O žodžiai akmeniu
Su neviltim riedės...
Su ašarom aušros
Eisiu keliu auksiniu...
O, prakeikime,
Duoki dar vilties!..
Tos, kuri numiršta
Paskutinė!

Nors liūdesio
Trauka didesnė, -
Kur laimė,
Ten ir vartai siauresni...
Nors tegu visos
Viltys gęsta,
O atsvara
Vis tik džiaugsme!