rašyk.lt: Kūriniai / Izabelė Vasarė / Akimirka

Netikėtai man likimas leido
tik akimirksnį tave paliesti lūpom,
Vėjo dvelksmas – mano bučinys...
Prie jausmų altoriaus tyliai klūpom.

Amžių giesmės ilgesio bedugnėj
išsakys tau, ką širdis tylėjo.
Prakalbėk dangaus mirgėjimu nakties bedugnėj,
tai kas tikra, pereis vandenį ir ugnį.

Blogas komentaras Rodyti?

2008-02-01 14:17

Pransiskus Asizietis

tu tikra šaunuolė tik tokiu keliu ir tapsi tikra poetė-nenuleisk sparnų..ir nebuk kaip daugelis ,banalus ir tai vadina poezija.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-01-14 13:04

Akademix

Gražiai surimuotas...tik ta bedugnė tokiame trumpame eiliuje kartojasi dukart.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-01-14 13:02

vilnelė vėl

banalybių banalybė. venk popso dainų įvaizdžių, jei ketini kurti eiles.
1

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-01-14 11:49

Dep

nieko ypatingo neradau

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-01-13 20:43

gulbinas

oi, vasare, oi-
patiko Tavo kalbėjimas.
Išpažintis?
:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-01-13 20:08

nep

Leisk dar panirt į bučinius švelnius,
Išgert lyg saldų vyną tavo lūpas,
Rankas nuglostyti lyg žydinčius medžius
Ir pasimelst... prie meilės aukuro suklupus.
--------------------------------------------------
Va kas atėjo man galvon iškarto. Gražu 5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-01-13 19:24

Kirvoboica

žinoma, net akimirkos pakanka išsąkymui ir išgirdimui, kai toks jausmų proveržis

=)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas