Vaikai

Mokam bėkti kaip vaikai,
ir šypsotis taip kaip jie,
griauti mes, taip irgi mokam,
bet ne taip gražiai kaip jie.

Žengiam dauk ir negalvojam,
kaip jie vertina žingsnius,
saldžiai mokam, apkabinam,
nusišypso jie ir mums.

Tik ko liūdi, nesuprantam,
nes ištart, negali jie,
jai mokėtų, tai priverstų,
eit kitur, tenai kur jie.

Žodis pirmas, antras, trečias,
žengia tuo pačiu keliu,
mes nemokam žengt į tolį,
tiesiam ranką tik pirmyn,
štai, kodėl, jie mus supranta,
nes verčiam žengt, tiktai pirmyn.