beje, man atrodo kiek konservatyvokai siauražiūriai tie pasisakytojai, kurie mano,kad daug kartų kartoti tą patį žodį yra blogai. taigi čia yra būtent muzikinės,ritminės kalbos išskleidimas- savotiškas poezijos ir muzikos suliejimas viename, t.y.- pirminės poezijos paskirties,kaipo- dainos- tradicijos tęsimas. man patinka "garsinė" poezija. ją reik dainuot garsiai. o dar gi būna poetinis abstrakcionizmas, kubizmas ir t.t. linkiu visiems kuo platesnio akiračio ;)
daug kas taip kuria. Ir man ati asmeniškai atinka. Pvz., Bobo Dylano yra 'everythin' is broken' ten dainuoja - viskas sulaužyta, indai broken, lovos broken, gyvenimai broken ir t.t. iš tikro gan energingas ir nedepresyvyus gabalas