Neša banga lapą
Kurs plaukia juoda vilnimi,
Paslaptinga gelmė šviečiasi nesyk:
Slenka vaizdas nykus ir drumzlinas,
Baugi pabaisa kelias išbudinta.
Nebaisu lapui josios-
Drąsus jis pasauly žygūnas-
Darys darbus didžius-
Juk Dievas ji tan sukūrė.
Sukūrė kenteti, myleti, gyventi
Pasaenus vysti, ironiškai žvengti,
Bet lapas dar jaunas,
Viltis juk rusena-
Į ateitį žvelgti ji lapą paragina.
.......
Plaukia lapas upės vaga
Daro vingį nejučia,
Apglėbdama glamone šalta
Upė stebisi jaunuolio drąsa,
Lėkiot po pasauly optimizmo banga
Lapas svajojo kol
Vilnis neužklojo svajoklio
Ledine skraiste.