Pasaka visiems - ir mažiems ir didelėms

Žiemos vestuvės
- - - - ---- - - - -
Gyveno rūmuose viena
Balta balta, šalta kaip ledas
Labai jauna, graži Žiema...
Bet, sako, ją jau Šaltis veda.

Čia susirinko visa svita:
Pūgos, Vėjai ėjo sykiu.
Plikledis su Plikšala,
Atodrėkis su Šlapdriba,
Skuba, vienas kitą ragina
Susėsti už ledinio stalo.
Net vandenys staiga užšalo.
Vestuvių maršą Pūgos grojo,
O Vėjai užpusnėj dainuoja!

Nuotaka tokia balta,
Baltom snaigėm apsupta.
Šaltis ūsais garbanotais,
Prišerkšnijusia barzda.
Jis prisiekia: -Niekada
Dar nematė tokio būrio
Jį taip lankančių svečių.
Čia ir Lietus po skėčiu
Su vaivorykštės kepure.

Ir puošni Vasara atėjo,
Jai iš paskos – gražus Ruduo.
Ir Pavasaris atėjo.
Dienų gerų jis palinkėjo.
Sušvelnėjo net Žiema
Į gražuolį žvelgdama.
Žiūri Šaltis rūsčiu žvilgsniu,
Piršteliu jai pagrasino...
Pasitraukė ji. Kur dingsi...

Žiūri šaltai mėnulio pusė,
Vylingai mirkteli Žvaigždė:
Kokių svečių dar gali būti
Ir kur juos sutalpint, padėt?

O užpusnėj Vėjai dainavo,
Vestuvių maršą Pūgos grojo.
Atodrėkis per daug melavo,
O Plikledis per garsiai plojo.

Žiema, baltesnė dar už sniegą,
Šaltesnė net už Šaltį patį,
Paprašė seną draugą Speigą,
Kad šaldytų jis visą naktį.
Braškėjo tvoros, medžiai balo –
Puotavo taip jauna Žiema.
Tai tirpo ji, tai smarkiai šalo –
Už Šalčio išteka Žiema!

O užpusnėj Vėjai dainavo,
Vestuvių maršą Pūgos grojo,
Atodrėkis vis dar melavo,
O Plikledis pusny miegojo!..
O nuotaka graži, balta,
Už buvusiąją daug šaltesnė!
Bet sėdi Vasara karšta,
Už Žiemą vis tik tai gražesnė!..

Ir ten, kur Vasara sėdėjo
Nutirpo sniegas ir vanduo
Sušilo. Ir tik ji nepastebėjo
Kaip stebi ją gražus Ruduo.

Skambėjo tostai šalti, rūstūs,
Stovėjo tortai sniego gniuščių,
Varveklius kaip dešreles pjovė,
Vestuvių valsą Pūgos grojo.
Vestuvių valsą Žiema šoka
Ir šoka jos visa palyda.
Tik Plikledis pusny užmigo,
Atodrėkis dar šokt nemoka!..
Pūga liūdnas gaidas paliečia
Ir Ruduo Vasarą šokt kviečia!

Tik abejingai žiūri Mėnuo
Ir šypsosi Žvaigždė viena.
Čia susirinkę žino vieną -
Už Šalčio išteka Žiema!
Vestuvių valsą Pūgos groja,
O Vėjai užpusnėj dainuoja.
Jau Plikledis kažką sapnavo,
Atodrėkis Rygon važiavo...

Tai štai tokia buvo puota.
Sušalo ant vandens puta,
Skambėjo tostai ir bokalai.
Linksmybėms šioms nebuvo galo...

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Kol tęsėsi šitos linksmybės,
Tai sniego labai daug prisnigo.
Tą visą puotą aš mačiau
Ir apie ją čia parašiau.