Netvarios orbitos

Iš trūkumo leidžiasi saulė
ir sunkiai alsuoja kai kyla ir dyla
ir mėnuo kai sunkias
iš trūkumo tveria nugludintą tylą
po atšaką bando į atšaką
atremia galvą ir
tvyro tokia platuma toks tolis
patrakęs toks gylis ar gyvis
kad stebint išslysta širdis
lyg iš vyrių lyg moteris
iš glėbio nemylimo vyro
glebyn vis glebyn nuo saulės
prieš mėnesį nykstant
prieš mėnesį

per visą orbitą
ištrūkusį Dievą
pritylint