Jaunė kaima vīrā šuokius tonkē kielė
Ne, ne daržėnalie, vo gerā parinkė,
Kor pri medė stuora ė netuolėi kelė,
Apsitvers su mėitās gara pėivas rinki
Vo paskou išlīgins, ka nekliūtom kuojės,
Ka gelieto soktėis puoras tarsi grouštā
Pri kraštū soulelē eiliemis rīkioujės,
Īr geriausi salė pakrūmie pasiruoša
Ė saulelē krimtont biški jau paėlsė
Renkas jaunė vīrā ė mergelės poikės,
Užtvertuo pėivelie dūdas grajėi valsa,
Ēk i aptvarieli ė flirtouk su vaikēs
Pu kelinta šuokė jau ė saulė leidas,
Rauduonou padongė lėngvās debeselēs,
Ė pu kuožna žingsnė ė iš kuožna veida
Sklaiduos apgaulingas linksmu žuodiu trelės
Ėlgā pūtė dūda ėlsas mozėkontā,
Daug jaunū kaimiečiu šuoktė susirinka
Nesiedies be darba, nežvalgīsės kontrē,
Praded puosma trauktė šostrės dainininkės
Apie kėima kleva, šaltinieli tīra,
Apdainiou sustuojė savoujė jaunīstė,
Aple daili, truopni ė mondriausi vīra
Kuri gaspadėnė lėižovio suvīstė
Ė pakėlės mienou klausuos išsižiuojės,
Bet ne kou temata par mėglelė pluona,
Ė žvaigždie Aušrėnė jau pati gražiuojė,
Mėrg dongaus platībie kāp akės cėguonės
Vuos nutėlos dūduoms artėmam karklīnė
Čiaušk naktėnē paukštē, ka ė mėglas sklaiduos,
Nier geresnės lėmpas už mienolė blīna,
Kol dongou tebkuorol da nenusileidės
Bet naktės ibrėda jau i gili laika,
Ė švėisa vakarė jau i rītus sokas,
Savas palīdietė vīrā nusitaikė,
Ė po do sukėbė kažė kor pasproka
Ė naktės nurėma, ė trumpam apsnūda,
Kol aušra pažadins rītmetini paukšti
Atsimerks rasuotė žuolynieliu prūdā
Ė pradies viejielis krūmu pluota šiauštė