Juodosios vestuvės

Tai-juodosios vestuvės,
Keistoje ir šaltoje naktyje.
Visi žmonės juokėsi,
Bet ji... ji norėjo mirti...

Ji atskleidė jam savo paslaptis,
Atiduoda visą meilę, kiek tik turi širdy.
Mato save mirštančią,
Gulinčią nuogą ant jo lovos.

Jis bučiavo jos sidabrinį kūną
Ir uodė karštą  raudoną kraują.
Bet jis  nemokėjo klausytis jos,
Negalėjo girdėti jos plakančios širdies...


Jos šypsena dingo, kai pažiūrėjo į jo akis.
Visi saldūs pažadai subyra į dulkes.
Ji nenori regėti jo godumo akyse,
Bet  silpnas protestas nutyla jo meluose...