Broliui

Jis sese mane vadino, nors penktadieniais žaisdavom meilę...


Aš tavo arimų sesė, man trūsta laiko ir miego.
Gyvenimas nieko neklausia, gyvenimas spaudžia iš lėto
Kūną į svetimą guolį, galvą prie tavo kojų.
Viskas apsivertė, broli.
Vėjas už lango kvatojo. Šalo išpaikintos vilnys.
Naktys kartu, bet po viena.
Buvo.
Niekas seniai nebeklausia, kiek nusidėjau.
Meluoju.
Klausia, bet nieko negirdi.
Juk tiek paširdy nešiojau... tavęs
Girti naktimi, lopšy užsupuoti.
Lyg vaikai, išvaikščiotų jūros pakrančių.
Tik gaila, užmiršto kelio namo
Ir smėly nuskendusios valties.