Vienatvė

Žibinto šviesoje paskendusi gatvė
Aš viena kažkur stoviu pasiklydus
Vėjas siautėjas ir viska drąsko
Kartu ir mano mintis blaško

Taip šalta, taip nejauku, negera
Viena žiemos platybėj palikau
Aplinkuj vejas pusto sniega balta
O mano sielą paskui jį kartu

Į ledą sušalo viskas aplinkui
Varvekliai kybo – milžinai
Net mano ašaros riedėdamos užšalo
Ir virto ledo mažyčiais kaliniais.

Tik gatvė ir vėjas, ir baltas sniegas
Tik ledas ir žibinto šviesa
Tik jie gyvenime man liko
Aš pavargau gyvenimą mylėt.
 
Žibinto šviesoje, paskendusioje gatvėj
Aš stoviu pasiklydusi viena
Plaukai suvelti ir kojos basos
Suklupau ir pasilikau liūdėt.