Lyja... lietaus lašai
nuskęsta pievoj
ir virsta grybu rudenio baltu,
vorai skaras sklylėtas susivynioję
išėjo sau ieškot
naujų aukų...
Tyli medžiai -
klausosi rudenio pasakos
užsikloję rūku,
susigūžus vienatve raukšlėta
pro pirštus į kas bus
aš žvelgiu...


Strėlė

















