Vidurių dienos

Ramiai ramiai,
Petras snaudžia pakraštį,
Tyliai gaudžia kova,
Nemigęs tris paras, jis nebemato,
Kulka perverpia jo galva.

Sędi Jonas apkase,
Mato kulkosšvilpia,
Žiūri Petras...
Petro nebebėr.

Kuopos vadas Prancijonas,
Kvailio vietą užsiėmęs - skambina namo,
Tai beprotis - pagalvoja šeškas,
Ir isšpjauna juodą priešo piršta.

Mamai liudna, nes vaiku nebėr,
Tai šesėliai jai vis pila...