Temsta tylioli

Anksti TEMSTA TYLIOJI anksti
lempų šviesos vėl veržias pro langus
tu tokia nebyli šioj rimty
dangaus skliautas juoduoja ir rangos
anksti TEMSTA TYLIOJI anksti
siluetai daiktų turi spalvą
vėl viltis atskubės į pagalbą
prakalbėk ak nebūk atkakli
anksti TEMSTA TYLIOJI anksti
žarsto vėjas žodžius taip norėtą
man pabodo skaityti sonetą
vis tą patį tą seną verki
anksti TEMSTA TYLIOJI anksti
grindinys gailiai šnibžda po ratais
juk mintis ir jausmus žodžiai slepia
prakalbėk pasakyk išeini...