Tik per pilnatį

Per pilnatį vilkolakiai nerimsta,
Savo keiksmažodžius kartojasi velniai.
Demonai ir drakulos iš savo guolių dingsta,
O sugrįžta tik paryčiais vėlai.

Laumės, raganos vaiduoklių šokį šoka
Lig pat ryto, lig pačių gaidžių.
Tarp šakų vaiduokliškas apuokas
Jau skelbs medžioklę savo balsu šaižiu.

O baltame rūke šešėliai juodi auga, -
Matai tu iš tamsos grimasas rodančius.
Tik Apvaizda tave naktyje saugo
Ir prakaituotame delne – rožančius.

Bet tuoj praeis vaiduokliška naktis,
Nurims vampyrai, raganos, velniai.
Kai trečią kartą vėl pragys gaidys,
Nauja diena kaip žiedas prasiskleis.

Ko naktį tu bijojai – pamatysi viską,
Kas po trečių gaidžių į savo karalystę
Iš čia laiku sugrįžti nesuspės –
Išvirtusiais kelmais perdien miške stovės.

Per pilnatį vilkolakiai nerimsta.
O tu miške ilgai neužsibūki,
Nes demonai tave gali užburti,
Nusikvatos apuokas ir... pradingsi!..