Sprogęs Burbulas

Prarūkytas gyvenimas,
iškyla prieš akis,
kai paklausiu tavęs,
apie savo mintis,
taip ir nori uždaryti,
posmų nebeskaityti,
sudėlioti taškus,
juk tavo gyvenimas,
be manęs nepražus.

Gal ir tavo tiesa,
tai prarasta skrynia,
pakvimpa nauja diena,
su tavim neužmiršta,
nei viena akimirka,
išgirsta mimika,
nutyldo per amžius,
išsakytus myliu,
po kurių aš krentu,
o tu nusimeni,
nes atsistoju ir toliau žygiuoju.