jūrvėjai

Ar pameni - giliai  įstingo rankos,
ties  rūškana žuvėdrų  jūra – smėlis,
o  mes ne tie - ne mūsų pėdom vėjai
iš vakaro link ryto ėjo ėjo?

Gerai  čia  būtų inkaras po galva,
po mažą skiautę - burę - laisvės  linkį,
kur atsarginis kapitonas – kriauklė -
purslai bangų -  čia meilės laukia.

Čia  krantuose geldelės  dužo dužo,
O  audrą  jūrmylės  mazgu surišo -
akis pakėlusi  gludai prie jungos,
kai draskė jūrvėjai  kaulelių  burę.