Nujautimas

Po debesimis audringais,
Pilnas virš manęs dangus, -
Ir lemtis pavydulinga
Vėlgi žada man vargus...
Ar beniekinusi aš lemtį,
Ar jaunystėj išdidi
Drįsiu ir toliau gyventi
Nepalenkiama, kantri?

Priblokšta dienų audringų,
Lieku audrai abejinga aš:
Gal į tiesų kelia išganingą
Vėl mane lemtis ineš...
Bet jaučiu, kiek skausmo tenka,
Gyvenimas perskirs mus abu,
Todėl paliesti tavo skruostą,
Mano angele, skubu.

Angele ramus ir mielas,
Tyliai man sakyk: sudie!
Jei kančia kamuotų sielą-
Išbūk ramus savy;
Man tavasis atminimas
Bus jėga, tiesa, šviesa,
Bus vilties gaivus dvelkimas
Ir jaunų dienų drąsa.