Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







... And they say that a hero can save us.
Im not gonna stand here and wait...

Būtent šitie žodžiai turėjo pradėt šita rašliavą. Kodėl? Priežastis tik viena. Vienintelė. Ji. Ta, kuri man neleido nuleist rankų, verkt ir liūdėt. Ta, kuri man davė labai stiprų spyrį į subinę, kad pradėčiau vėl judėt ir gyvent savo truputį primirštą gyvenimą. Prasidėjo viskas seniai ir net nesitikėjau, kad šis žmogus verks ant mano peties ir taip pat duos savąjį, kai man jo reikės. Keista, bet labai malonu ir gera.
Susitikau ją visai netikėtai, kai atėjau į barą tik pasedėt, išgert 40gr „Žalių Devynerių“ su juoda arbata ir paskaityti iš bibliotekos paimtą seną, nutriušusią ir pageltusiais puslapiais E. M. Remarko knygą. Žinojau, kad šįvakar ją vešiu namo ir mašina vėl bus pripildyta šilumos bei švytės nuo jos šypsenos. Taip ir buvo. Vežiau ne dėl to, kad tai būtų tarsi pareiga ar noras padėti, tai buvo noras pabūti su ja dviese. Tik dviese! Tuomet mūsų lūpos susilietė. Jos įsisiurbė vieną į kitą, nes buvo to labai pasiilgusios. Net per daug. Nors per daug ir nebūna. Nenorėjau niekur skubėt, norėjau džiaugtis Ja. Jaust šalia, liest, bučiuot. Galų gale girdėt jos balsą ir matyti akis, kurios tokios gyvos ir kerinčios, kaip reta.
Štai. Jau šviečia jos namai. Viskas, kas nuostabu- greit baigiasi. Bet kodėl?! Juk tai galėtų būti mūsų naktis, bet ne.. Mes negalėjom vienas kito paleist. Prisiglaudžiau prie jos ir sutraukiau jau beveik susmilkusią cigaretę. Po to dar viena. Tai tarsi pasiaiškinimas, kodėl neišvažiuoju, nors abu puikiai žinom tiesą. Iš plaučių išsiveržė paskutinis cigaretės dūmas, nuorūkos išlėkė per langą, o ji atsistojo ir išėjo, prieš tai pasakiusi žodžius, nuo kurių ašaros norėjo kauptis akyse. O mintyse skambėjo žodžiai: „Nepyk, kad negaliu mylėti tavęs... “ O gal ir galiu. Gal dar ne laikas. Gal vieną ryte pakilęs iš per trumpos lovos suprasiu, kad Ji yra ta vienintelė. Gal.. Tačiau šiuo metu yra kaip yra. Palydėjau ją žvilgsniu.
Jau važiuoju. Pirštai laiko cigaretę ir vairą. Skamba vis dar ta pati daina. Dar. Dar. Ir dar... Prieš akis jos veidas. Ant lūpų jaučiu jos minkštų ir saldžių lūpų skonį. Dar užuodžiu jos kvepalus. Jie jai labai tinka. Rankos taip ir siekia apkabint Ją, bet, deja, Ji jau išlipo.. Liko tik tuščia keleivio sėdynė ir jos šiluma. Plaukiu apšviesta gatve ir net nepajaučiu, kaip atsirandu prie namų. Užsigalvojau. Iškeliu kojas į lauka, paskutinį kartą pasižiūriu į tą vietą, kur jis sėdėjo ir nusišypsojęs, išlipu. Trinktelėjęs durim, paspaudžiu mygtuką, išgirstu pyptelėjimą ir apsisukęs nueinu. Į tamsą...
2007-12-18 00:03
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-18 13:42
Staska
o gal ir taip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-18 13:20
nykstanti
kažkaip neišsirišo į nieką. dienoraštinis įrašas sakyčiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą