Tyli prakeikimą brandinančios sienos
Aikčioja į tamsą
Susipynę vijokliai ant rankų
Lipdo angelus
Sparnus suriša
Tavo melodijai nebelieka vietos augti
Manyje taip tvanku ir alpsta drugeliai
Baltu sniegu
Tu ateini su audra
Pasiimdamas byrančių mūrų tylėjimą
Kas lieka man tas tavo jau
Visam susigeria į laiką
O šis nuteka į patvorius
Susiraito gyvate ir laukia
Naujo gimimo.