Buvusi atminty

Pirmoji, buvusi, iš atminties
Sugrįžo, nors aš to nenorėjau.
Lyg iš piramidžių paslapties,
Ar karštų smėlynų vėjum.

Atrodo, nieko nebereiktų man daugiau, -
Nusliūkinau gyvenimo pavėsin...
Kiek nori tręšk ir puoselėk puvėsį-
Iš jo jau nieko nebebus daugiau...

Tai kam iliuzijom pastoji kelią?
Aš nežinau, kodėl dar širdį gelia...
Juk viskas buvo taip labai seniai.
Ir ne su manim. Ne čia. Tenai.

Išeik, išnyk. Ilgam sustok
Tenai, kur ligi šiol merdėjai.
Iliuzijom man kelią nepastok!
Aš viską jau į užmarštį sudėjau.

Žinau: tavęs nebuvo ir... nėra!..
Ir kur bebūčiau aš – čionai arba tenai,
Netikra viskas ir pro pirštus byra
Laiko išdžiovintais pelenais...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Man rūkas staiga uždengė akys
Ir lyg kažkas kažkur sužvilgo...
- Sustok, akimirka žavinga!.. -
Širdis pavymui pasakys...