Biblijos skaitymas (papildymas)

Mėnulyje laimės taip pat nebuvo. Teko grįžti.
Penelopė sėdėjo prie namo ant žemės ir skustuvu darėsi kojų manikiūrą. Buvo šiek tiek pasenusi ir lygiai tokia pat negraži, kaip ir prieš 20 metų.
- Sriuba dar neataušusi, įsipilk, - tyliai ištarė.
Odisėjas nieko neatsakė, paskersavo i sūnų, prie medžio pagaliu mušantį savo žmoną, ir lėtai įžengė vidun.
Pasistiprinęs grįžo laukan ir ištiesė žmonai akmenį :
- Tai iš Mėnulio.
Akmuo niekuo nesiskyrė nuo paprasto.
"Vadinasi ir Mėnulyje, kaip ir Žemėje, tas pats, todėl ir grįžo", - nusišypsojo Penelopė ir įsipjovė skustuvu pirštą.
Kraujas buvo raudonas ir greita čiurkšle sruvo žemėn, po medžiu apsikabinęs žmoną gulėjo pavargęs sūnus.
Dabar Odisėjas jautėsi laimingas - jis vėl buvo namuose, buvo pavalgęs ir jau tikrai žinojo, kad laimės apskritai nėra.
Homeras "Odisėjo kelionės". Epilogas (neskelbta).