Naivumas

Norėdamas patirt
Šaltinio tyro skonį,
Arba norėdamas save apgauti,
Turi išbandymams save paskolint
Ir vandens iš kūdros pragauti.
Taip ir gyvenime –
Gali nuklyst į,, šoną’’,
Ironijai likimo pasiduot.
Bet susiimti nevėlu niekuomet
Ir save pagundoms neparduot.
Gyvenime taip būna.
Norėsis visko.
Net gi kito kūno.
Bet tai tikrai ne laimė.
Ir viskas apsivers savaime.
Ir tu norėsi grįžti
Prie gydančios versmės,
Prie to šaltinio tyro.
Aš tau, žmogau, linkiu sėkmės!..
Tik nusimeski kaukę ir būk vyras!
Gal būt suduš širdis,
Gal užsigrūdins.
Tu nieko, nieko negailėk:
Pavasario gaivaus,
Ar to spalvingo rudens.
Tik save,
Dar tokio naivaus.
O dar labiau kitus,
Kitus mylėk!