Kalėdų reginys (juodraštis)

Leidžiasi spiečiai ant žemės baltų angeliukų –
Supasi snaigės iškritę iš Dievo širdies.
Supasi šviesūs pulkeliai, vis supas ir supas:
Dievo širdis atsileis, žvarba ugnine neledės.

Dievas šįvakar po žemę angelus sklaido:
Sklando lengvučiai pūkai virš laukų platumų.
Uždega angelas žvaigždę virš šąlančio veido:
Siaučias pirkelės akių ramuma – namų jaukumu.

Gniužteliu rankoje snaigę kaip gėlą neramią:
Delną kutena plastėjimas snaigės širdies.
Leidžias pulkai angelų į užmingančią žemę,
Saugo spindėjimą jaukų Betliejaus žvaigždės.

Dar į duris vis pastuksena senelis Kalėdų:
Snaigės per naktį jo sapną į dangų lydės.
Supasi vygės, sugirgždina stalą ne bėdos –
Viltys snaigelėm sugrįžta iš Dievo širdies.