Kai nežinai kas, vadinasi, džiazas.
(Alessandro Baricco)
naktis gieda savo paprastą tamsą
o jis – tą melodiją
net ne perkūnas tai ir ne tamtamai –
gurkšnį – dar gurkšnį vandens paduokit
nes
nes ta melodija –
karštas vynas per gomurio arfą
žarijų šokis nervų galūnėlėmis – tas ritmas
pažeklintas dainuoti – superstar –
savo bosu pravirkdei laivo kapitoną
bažnyčių kupolus išsiūbavai vidur nakties
ir uosto švyturį
ir keltus
paženklinti dainuoti ritmų nesimoko –
jie dar negimę jau yra daina ir ritmas
kad užmirštų laiką
kad nejaustų baimės
kad gimę negalėtų žudytis
nes
kai dainuoji apie vandenyną
apie žuvų galaktikas ir
Dievo šokį kai dainuoji
žudytis negali