...

Ne daugiau kaip prieš keletą metų,
gal prieš du kart keliolika mėnesių,
supratau, kad yra instrumentas

iš ugnikalniuos vėstančios lavos,
iš pavargusių kristi kometų,
atminties, pernelyg iškedentos,

iš minios, kuri tartum filmavos,
su kuria niekados nesivienysiu..,
iš karališkai augusio medžio,

iš paveikslo pavydo ikonai,
kelio posūkio į paranoją,
iš paženklintų kortų kaladžių,

garvežių, kuriuos vejas vagonai,
instrumentas iš už vakarienės su
velioniu žinojimu. Jis manim groja.