Sluoksniuojasi laikas:
žalvario amžius
geležies amžius,
didžiosios kinų sienos,
mobiliųjų telefonų ir metro amžius.
Vėpsau pro langą,
sloguojančiu veidu keliauja seilių nuotėkis.
Atleiskite, jau turite lipti, čia galinė stotelė. Pasakyčiau ką iš tikro galvoju,
bet dar truputį per šalta rėkti,
truputį per daug standartų,
nevienodai ryškus murmesys,
kai miegi nusisukęs į vieną sieną,
paskui į kitą.
Atleiskite, negydome nuo pasakų sindromo. Norėtųsi ištiesti ranką,
glostyti žmogaus kailiuką,
paleisti į labirintą, kad pasiklystų,
alkanu sušalusiu verksmu
įprasmintų galios ir žmogiškumo ribą.
Atleiskite, išlipančių negydome, jūsų visos stotelės galinės.
Standartus išmąstėme mes patys, patys sukūrėme ir ribas, nors realiai, kur jos yra nežinome. Gal padarėme tai iš baimės arba iš nesuvokimo. Kam atleisti nuo to pasakų sindromo, kas žino, kas yra tikra?
apart to pasakų sindromo, kurio neįkirtau, visa kita man patiko. Visos stotelės galinės - va čia ir riba, kai pasiklysti labirinte tarp laiko sluoksnių.
nagi vėpsau- toks savotikšas žiūrėjimo per langą būdas, šiek tiek kvailoka veido išraiška, kai aplinka nei normaliai stebima, nei normaliai fiksuojamas informacijos, gaunamos iš aplinkos, srautas. slydimas paviršiumi, nesužalotas nei intelekto nei empatijos. todėl tas vėpsau ir yra kūrinyje.
tas vepsau pro langa prajuokino:D, bet nepiktybiskai :). Kaip kito zmogaus leptelejimas tavo eilerasty :))
o siaip - pasakyta kazkas nestandartisko... ar nestandartiskai gilaus. eilerastis, pralauziantis ledus. geras! :-)
savotiška interpretacija :). vienam eiliuj kažkas mato žiedų valdovus, kitam- prostitutes, trečiam- kafką. žodžiu- kaip mano varpinėj skambina varpai, taip ir ant viso pasaulio jie skamba :).
na, bet karlynos interpretacija žavesio turi.
kiekviename sloksnyje - prostitutė
kol miegi nusisukęs į šaltą sieną ji atperka visus amžius
įspraudžia į lūpas pasakų murmesius
kad verktum mylimasis kaip ir ji amžinai
išsitiesus ant kinų sienos didžiosios požeminiam metro tavo užtrauktukų labirintuos.
vėpsai pro langą kaip ji guli amžių sluoksniuos
atpirkdama tavąjį geismą