Praamžis

Debesų ganytojas,
Pasigavęs vieversius,
Išriša jų giesmes,
Skylutes uždangsto,
Kad natos neišbyrėtų
Iš dar neužsėtų arimų.
Po to lazdele pasiremia
Į plinkančias nuokalnių nugaras,
Išlukštena pirštų trapumą
Iš pailsusių rankų
Ir tesia delnais
Savo žygį po dangų,
Tirpstančiais dūmais aukuro
Liedamas save į rytą.