Po baliaus

Aš krištolo skaidrioj taurėj
Stebiu gyvenimo etapus.
Ten sėkmės, nesėkmės. Aure,
Ir dar kažkas dugne jos matos!

Pirmoji meilė, mergina,
Pirma alga ir išdavystė,
Sušlapusi ir murzina,
Bet vis linksma mano vaikystė...

Sumišo metai tarsi kortos.
Po vieną traukiu iš kaladės.
Jie šitoj krištolinėj kvortoj
Kiekvieni gali virst balade.

Kad nematyti, kas sunkiausia,
Kad nepatirt nusivilimų,
Kad nesidžiaugti, kas gražiausia, -
Geriau įpilsiu taurėn vyno!..

Ir stiklo raudoni kristalai
Suspindi, kai aš ją suku.
Išgėręs pastatau ant stalo.
-In vino veritas! -šaukiu.

Ir apverčiu ją aukštyn dugnu-
Kad išvarvėtų netektys.
Kad nuraustų balta mirtis
Ir nebebūtų šitaip liūdna...

... Aš krištolo skaidrioj taurėj
Stebiu gyvenimo etapus.
O velnias baksi iš kairės
Ir kviečia eit mane Anapus...

-Atstok, šetone, -pasakiau,
-Ar nematai kad vyno lieka!..
Jo pusėn galvą pasukau, -
O kambaryje nėra nieko!..
-        -        -        -      -