Kas tave aš kada myluočiau.

Kad tavo meilę, plazdančią
Kaip voriuką su sparneliais,
Glausčiau glausčiau glausčiau!..
Kad kaip kirmėlytė grauždama obuolį virpėčiau,
Kad šitaip ištisas dienas apgirtus ir be brendžio
Tysočiau tysočiau tysočiau!...
Kad net poemos žirgui mainais neparašius,
Nė nežioptelėjus lėkčiau tiesiai – į niekur.

Į niekur – bet pas tave.
Kad šitaip kaip bitė nemirktelėjus aukočiaus,
Staigiai bakst ir – jau aš šalia.
Oj. Norėjai?
Kad link tavo kelių kaip kūdikis
Ropočiau ropočiau ropočiau!...