田中

dega tavo namai
ir tavo akys juose,
ir jie tavo akyse.

slyvmedžio lapai,
išraižyti runom,
bijo liepsnos
kaip ir tavo
krentantys tarsi
bijo nukritę kvėpuot,
todėl ir nejuda.

apgauna save ir gauna
tik tai, kas apgaule gaunama būna.
užgauna save ir gal net --

ir gula vienas po kito
ant kito.

sakydavai: „nesuprasi, nepajusi,
o aš jau viduje“

tuščio karsto,
ankšto knygoms,
ligoms ir suplasnojusiems
iš lūpų į lūpas.

2007-03-16