Galvos skausmas

Praregėk, ar matai?
Kaip čia tuščia žmogaus
Prie dažytom avelėm nusėsto
Pusryčių stalo
Aklom traiškanėlėm
Musijantį veidą valaus
Kol visai nusivalo.

Sausu kosuliu tiršta vidaus
Savo lysvėje dievą pasėjau
Vien dėl veislės
Žinai, kai paaugs
Nukirpsiu jo galvą,
Žaizdą ištepsiu aliejum.

Luošą laiką įkvėpęs laikau
Dažytom avelėm į lėkštes
Įdėjęs po plytą
Jau nebeskiriu, jau nematau
Lauke verkta ar lyta.

Rodos pavadį veltui pirkau
Dievo galvą įgrūdęs į stalčių
Kaip čia tuščia žmogaus
Jei užeitų - prikalčiau.