susiruošiau rašyt eiles
gal apie ašaras gailias
pradėjau tik pieštuką drožt
už lango tik pykšt pokšt pykšt pokšt!
išblaškė tai mintis visas
ir mūzas tokias negausias
turėjau rašalą apvožt
taip nelauktai pykšt pokšt pykšt pokšt!
aš stengiausi išlikt ramus
rikiuoju vėl naujus posmus
bet netikėtai pokšt, pykšt pokšt!
ir taburetė keberiokšt!
ir keista!
gumbą kol kasiau
raštus į pečių sukišau
užteks keiksmus dantimis košt
darysiu aš pykšt pokšt pykšt pokšt!